„Chevrolet Corvette“ – veidrodinis chameleonas
Renaldas Gabartas, „TopGear Lietuva“
2011 m. spalio 7 d. 11:03
Imk dešimt litų ir leisk sau viską… Skamba kaip visiška nesąmonė? Neįtikima, tačiau, kalbant apie automobilių tiuningą, įmanoma daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Noras pilkoje transporto upėje išsiskirti originaliomis formomis, spalvomis ar netgi garsais, ko gero, senas kaip konvejeris, nuo kurio kadaise nuriedėjo „Ford Model T“.
Kartais atrodo, kad didieji automobilių gamintojai, parodose demonstruojantys žadą atimančius koncepcinius modelius, vėliau piktybiškai kepa ypatingo nuobodumo mašinas tik tam, kad tiuningo ir aksesuarus gaminančios bendrovės turėtų užtektinai klientų. Jų, žinoma, nedaug, nes originalūs ar sertifikuoti aksesuarai bedieviškai brangūs.
Neatsitiktinai prieš keletą metų buvo plykstelėjusi mada mašinas puošti namų gamybos aptakais, orgaudžiais, slenksčiais, sparnais ant bagažinių ir panašiais dalykais. Nenoriu būti pernelyg kategoriškas, tačiau dauguma garažinės dailės kūrinių buvo baisūs kaip Minedo dainos.
Dar daugiau – bemaž visi bandymai modernizuoti ir išgražinti automobilį turi įtakos eismo saugumui. Tarkim, pėstieji, pasipainioję XXXL dydžio sniego kastuvais, cinkuotų kibirų ąselėmis ir „suoliuku“ ant bagažinės papuoštos mašinos kelyje, greičiausiai būtų ne šiaip numušti, bet sutarkuoti ir perkošti. Be to, net plika akimi matyti, kad masyviomis dekoracijomis apkarstytas automobilis pasunkėja, jo aptakumas sumažėja, oro pasipriešinimas ir triukšmingumas padidėja.
Ar iš akies sukonstruoti aerodinaminiai elementai kuria papildomą prispaudžiamąją jėgą? Greičiausiai taip, tačiau kitas klausimas – ar ta jėga nukreipta tinkama linkme ir iš tiesų padidina automobilio stabilumą… Akivaizdu, kad automobilis priekiniais varančiaisiais ratais ir iš bagažinės styrančia banginio uodega važiuojant dideliu greičiu bus sunkiau valdomas, nes generuojami papildomi oro srautai mašinos užpakalinę dalį spaudžia, o priekinius ratus kelia į viršų. Beje, šie procesai prasideda netrukus po to, kai viršijamas 80 km/val. greitis.
Bene profesionaliausios Lietuvoje lenktynių komandos „Juta Racing Team“ (jos lenktynininkai dalyvauja Didžiosios Britanijos žiedinių lenktynių „Porsche Carrera Cup“ čempionate) vadovas Audrius Gelžinis teigia, kad automobilių sporte kiekviena detalė konstruojama ir gaminama siekiant padidinti greitį.
„Iš tiesų gigantiškas sparnas ant „Porsche GT3 RS“ važiuojant 160–180 km/val. greičiu sukuria maždaug 80 kg prispaudžiamąją jėgą. Priekinėje dalyje esantis aptakas nukreipia oro srautus taip, kad oras po automobiliu išretėja – atsiranda papildoma prispaudžiamoji jėga. Šie dalykai padidina greitį ir mašinos stabilumą, tačiau ryškiai išaugina degalų sąnaudas ir triukšmo lygį. Panašiai apkarsčius kasdienėms kelionėms skirtą automobilį žalos greičiausiai būtų daugiau nei naudos. Todėl visi firminiai aksesuarai tradiciškai atrodo labai kukliai, o prieš juos siūlant rinkai visuomet atliekama daugybė bandymų aerodinaminiuose tuneliuose“, – dėstė A.Gelžinis.
Ačiū Dievui, taip patobulintų nesusipratimų gatvėse pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo. Niekur nedingo tik noras atrodyti originaliai. Vienas naujausių ir įdomiausių būdų, kaip padaryti įspūdį automobiliu, – apklijuoti jo kėbulą specialia plėvele.
Vilniškės įmonės „Re-Styling“ vadovas Vladas Noreiko, rugpjūčio pabaigoje į sostinės gatves išvairavęs veidrodinį „Chevrolet Corvette C6“, sulaukė tiek aplinkinių dėmesio, lyg būtų pasirodęs raitas ant Lady Gagos. Chromo imitacijos plėvelė amerikinį rodsterį pavertė tikru chameleonu. Vaiskų vidurdienį gatvėje ji žybsi kaip saulažuvė drumzliname vandenyje. Prietemoje ji susilieja su šešėliais, o nuvažiavus į parką ištirpsta pageltusių lapų pustoniuose. Tokio reginio liudininkai tarsi pagal komandą stveria išmaniuosius telefonus ir bando fotografuoti. Užduotis nėra iš lengvųjų, nes elektroninės kameros smegenys sunkiai suvokia, į ką turėtų fokusuoti savo dėmesį…
Ar tai ir yra viena moderniųjų tiuningo evoliucijos atšakų? „Taip“, – šypsosi Vladas. Jo teigimu, plėvele apklijuotas automobilis atrodo visiškai kitaip nei standartinis.
„Buvo etapas, kai su bičiuliais svarstėme galimybes gaminti anuomet įprastus tiuningo atributus. Tačiau norint tuos dalykus daryti profesionaliai – būtent taip, kad tiktų konkrečiam automobiliui, ir daryti tai kokybiškai, reikia palyginti daug pinigų. Ar juos sutiktų mokėti senos „Audi“ bulkos ar BMW kregždės savininkas, mašiną įsigijęs už porą tūkstančių? Greičiausiai ne. O naudojant plėvelę bet kurio automobilio išvaizdą galima pakeisti greitai ir palyginti nebrangiai. Be to, ši technologija niekaip nekeičia mašinos techninių ypatybių“, – dėsto V.Noreiko.
„Re-Styling“ ideologinis lyderis taip pat patikino, kad chromo imitacijos plėvelė nėra kaprizinga eksploataciniu požiūriu – ją galima poliruoti kaip paprastą kėbulą, o plauti tradicinėse plovyklose. Tiesa, rizikos, kad plėvele apklijuotas automobilis kels daugiau rūpesčių, yra. Vienas pirmųjų Vlado dirbtuvėse blizgančia plėvele dekoruotų ratuočių kaip magnetas traukia įvairaus plauko bukapročius, kurie vis bando palikti savo pėdsakus ant mašinos kėbulo. Palikus automobilį kokiame nors daugiabučių kvartale porai dienų, jis greičiausiai atrodytų taip pat apverktinai, kaip po bulių kautynių ar maratono Lisabona–Vladivostokas.
Kiek panašūs dalykai kainuoja? Puošyba pačia paprasčiausia plėvele atsieina nuo 2000 litų. Mašiną paversti chrominiu chameleonu – kokius penkis kartus daugiau.
„Taip yra todėl, kad veidrodinė plėvelė gaminama metalizuotu pagrindu ir yra kur kas mažiau tampri, palyginti su įprastomis. Tarkim, „Corvette“ iš viso sunaudojom net 20 kv. metrų plėvelės (metro kaina – 250 litų), nors šis aparatas turi minkštą nuleidžiamą stogą. Įvertinus ir darbus, – dviese penkias dienas dirbome nuo ryto iki išnaktų, – šio projekto kaina pasiektų kokius 10 000 litų. Daug, bet dabar „Corvette“ itin gerai dirba kaip „Re-Styling“ vizitinė kortelė“, – svarstė V.Noreiko. Kaip tai daroma? Mašinos kėbulas itin kruopščiai nuvalomas naudojant specialius ploviklius ir medžiagas, kurios pašalina riebalus, apdorojamas chemikalais, padedančiais geriau prilipti plėvelei. Tada matuojama, kokiai kėbulo detalei kokio dydžio plėvelės reikia, jos gabalai kaitinami ir tvirtinami prie mašinos paviršiaus. Iš pirmo žvilgsnio nesunkus darbas gerai pavyksta tik tuomet, kai perprantama plėvelės elgsena kaitinant ir vėstant, tiksliai žinoma, kur kiek galima ją tempti ar sutraukti, kaip išspausti oro perteklių ir t. t. Dekoro dirbtuvėse svarbu netgi oro drėgmė.
Dar sudėtingesnis „Re-Styling“ komandos darbas – „Mercedes-Benz“ modelio SL plastinė operacija. 2002-ųjų modelį vilniečiai „atjaunino“ beveik dešimtmečiu, kai mašinos priekyje sumontavo 2009-ųjų laidos aparato variklio gaubtą, žibintus, radiatoriaus groteles, aptaką ir kitas smulkmenas. Originalių naujo SL detalių kopijos pagamintos iš stiklo audinio. Rezultatas – 20 000 kainuojantis ratuotis atrodo kaip vertas viso 100 000.